Justinas Šeibokas, kolekcijos kodas VAM-8
Žymus lietuvių architektas, pedagogas gimė 1929 m. sausio 4 d. Kaune. 1937–1941 m. mokėsi Kauno 4-ojoje pradinėje mokykloje, 1941–1946 m. – Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, 1946–1948 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje.[1] 1954 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1954–1959 m. buvo Paminklų restauravimo instituto („Restauracinių dirbtuvių“) architektas. 1960–1965 metais dirbo Komunalinio ūkio projektavimo institute. 1965–1986 m. dirbo Miesto statybos projektavimo institute. Nuo 1986 m. iki 2005 m. buvo VGTU Architektūros katedros docentas.
Profesiniu požiūriu penkeri metai, praleisti Restauracinėse dirbtuvėse, lėmė architekto jautrumą, įsiklausymą į istorinę urbanistinę aplinką. Tad galima sakyti, jog ne atsitiktinai svarbiausius objektus („Ryšių kompleksą“ (įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, Nr. 15889), „Lietkoopsąjungos“ pastatą, buvusį „Turisto“ viešbutį ir kt.) jam teko projektuoti būtent tokioje aplinkoje. Tiesa, kurdamas naujus objektus Vilniaus miesto centrinėje dalyje, jis atsisakė istorinių statinių imitacijos, o ėjo nauju – modernizmo – keliu, tačiau masteliu, tūrių kompozicija, proporcijomis, angų ritmika, jo kūriniai sklandžiai įsiliejo į esamą situaciją.
Kitas J. Šeiboko kūrybos bruožas – jo domėjimasis naujovėmis ir noras pritaikyti architektūrines, technologines inovacijas savo darbuose. Pvz., kurdamas Ryšių ministerijos objektų kompleksą, jis vienas pirmųjų Sovietų Sąjungoje išbandė „artbetono“ galimybes. [1]
Iš esmės, J. Šeiboko projektuotų pastatų architektūra, nors ir yra modernistinė, aiškios planinės struktūros, lengvai perprantamos architektonikos, tačiau lygia greta jo pastatai pasižymi emocionalumu, ekspresija, kartais net peraugančia į skulptūrines statinio formas (pvz., „Lietkoopsąjungos“ pastatas Gedimino pr., Vilniuje).
Projektai:
1958 m. Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektas (bendraautorius)
1961 m. Gėlių parduotuvės interjero projektas, Vilnius
1962 m. Audinių parduotuvės interjero projektas, Vilnius
1962 m. Antkapinis paminklas E. Tautkaitei Vilniaus karių kapinėse (skulptorius – G. Jakubonis)
1963 m. Muzikos instrumentų parduotuvės interjero projektas, Vilnius
1964 m. Antkapinis paminklas B. Penkovskiui (skulptorius V. Šerys) Vilniaus karių kapinėse
1965-1974 m. „Turisto“ viešbutis (vėliau – „Best Western Hotel – Naujasis Vilnius“) projektas
1966 m. Antkapinis paminklas V. Norkui, Vilnius, karių kapinės
1967-1978 m. Ryšių ministerijos objektų kompleksas, Vilnius (su arch. D. M. Mikalauskiene)
1969 m. Kooperacinio technikumo Vilniuje projektas (neįgyvendintas)
1970 m. Paminklas O. Sukackienei, Lazdijai (skulptorius – V. Šerys)
1974 m. Pensijų ir pašalpų apskaičiavimo centro Vilniuje projektas (neįgyvendintas)
1975 m. Antkapinis paminklas N. Jamontui Vilniuje (skulptorius – S. Šarapovas), Saltoniškių kapinėse
1976-1988 m. „Sąjunginės spaudos“ gamybinio pastato su Ryšių ministerijos skaičiavimo centru Vilniuje projektas
1978-1981 m. Vyriausybiniai svečių namai, Gedimino g. 5, Palanga
1979-1986 m. „Lietkoopsąjungos“ pastatas Gedimino pr., Vilniuje
1980 m. „Turisto“ viešbučio Panevėžyje projektas (nugriautas dar nebaigtas statyti)
1982 m. Antkapinis paminklas V. Sakavičiui (skulptorius – J. Burneika) Vilniaus karių kapinėse
1985 m. Antkapinis paminklas V. Bergui (skulptorius – J. Burneika) Vilniaus karių kapinėse
1988-1998 m. Dengtas futbolo maniežas „Sportima“, Vilnius
1993 m. Elektroninės automatinės 20 000 numerių telefonų stoties Antakalnyje projektas
1993 m. Antkapinio paminklo architektui V. Gabriūnui projektas
1995 m. Viešbučio „Naujasis Vilnius“ rekonstrukcijos projektas
1996-1997 m. „Lietuvos taupomojo banko“ (dabar – „Swedbank“) naujasis korpusas Savanorių pr. 15, Vilnius
1999 m. „Rubikon Prodimpex“ prekybos centro konkursinis projektas
2000 m. Gyvenamojo kvartalo Linkmenų g., Vilnius, konkursinis projektas
2000 m. „Žemės ūkio“ banko Klaipėdoje rekonstrukcijos konkursinis projektas
2001-2005 m. Dengtas futbolo maniežas „Sportima“, Vilnius, darbo brėžiniai
2006 – 2009 m. Utenos miesto daugiafunkcinis sporto kompleksas
2007 m. Varėnos miesto daugiafunkcinis sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus
poilsio centras
2007 m. Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centras
Šaltiniai:
Indrė Gudelytė. Architekto Justino Šeiboko kūryba. Baigiamasis magistro darbas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2010.
Indrė Gudelytė. Justinas Šeibokas – keturi vieno architekto portretai./ Archiforma, 2008 (2).
http://lt.wikipedia.org/wiki/Justinas_Šeibokas
